chifichafe
De *šiffafăt > šifšafe, n. vb. m. sing. lit. ‘tonto, imbécil, idiota’.
1. m. Hi. Persona de poca seriedad y calidad humana.
§ [DDEC 1996: 346-347].
chifichafe
De *šiffafăt > šifšafe, n. vb. m. sing. lit. ‘tonto, imbécil, idiota’.
1. m. Hi. Persona de poca seriedad y calidad humana.
§ [DDEC 1996: 346-347].